Prasidėjus 2023m. dauguma galvojame apie būsimus pokyčius bei tai, ko galime tikėtis šįmet. Po sunkių 2022m. kyla klausimas - ar ir šie metai pasižymės sparčiai kylančiomis kainomis, o galbūt galime tikėtis ženkliai geresnės ekonominės situacijos? Vis dėlto analitikai prognozuoja, kad nors šįmet ekonominė padėtis gerės, Europai vis tiek teks susidurti su aukštu infliacijos lygiu bei kitomis karo Ukrainoje bei COVID-19 pandemijos sukeltomis problemomis.
Panašu, jog 2023m. mūsų laukia ekonominis sunkmetis. COVID-19 pandemijos neigiamas poveikis ekonomikai dar vis juntamas, o karas Ukrainoje bei eneregtikos krizė yra labai stipriai paveikę Europos ekonomiką. Prognozuojama, jog šįmet ekonomika neturėtų trauktis itin stipriai, tačiau situacija nebus ideali - atsigauti po itin įtemptų metų bus sunku, tad mūsų gali laukti tikra recesija. Šiais metais pusė Europos šalių turėtų patirti ekonominę recesiją dėl Ukrainoje vykstančio karo. Tai ypač turėtų paveikti Lietuvą, kadangi susiklosčiusi padėtis gali bloginti verslo aplinką. Kitose valstybėse esančios kompanijos neretai Lietuvą mato kaip šalį, esančią rizikingoje pozicijoje, o tai neigiamai veikia jos investicinį patrauklumą. Esant tokiai situacijai, kai kurios transporto kompanijos gali nuspręsti stabdyti savo veiklą arba dirbti mažesniu mastu, kadangi sėkmingai išsilaikyti rinkoje susiklosčius tokioms sąlygoms yra sunku.
Neigiamą poveikį šįmet turės ir besitęsiantis kainų augimas. Infliacija - bendrojo kainų lygio kilimas - neigiamai veikia kiekvieną vartotoją, kadangi sumažėja perkamoji galia, už tą pačią pinigų sumą žmogus gali nusipirkti mažiau prekių nei anksčiau. Nors šįmet prognozuojama, jog infliacijos lygis bus mažesnis nei 2022m., jis vis tiek išliks aukštas. Tai reiškia, kad aukšta infliacija neigiamai paveiks kiekvieną paprastą vartotoją - produktų kainos bus didesnės, didės palūkanų lygis, tad bus sunkiau skolintis, mažės santaupų vertė.
Aukšta infliacija taip pat veikia ir pačias kompanijas. Nors kuro kainos jau dabar yra mažesnės nei 2022m., prognozuojama, jog jos vis tiek išliks aukštos. Didelės energijos ir kuro kainos reiškia, jog transporto kompanijoms sėkmingai operuoti yra vis sunkiau. Didėjantys kaštai kai kurias įmones verčia dirbti mažesniu mastu, mažinti darbuotojų ir klientų skaičių. Tad nors vairuotojų trūkumas Europoje išlieka problema, tol, kol ekonominė padėtis išliks sunki, transporto kompanijos gali norėti samdyti mažiau vairuotojų.
Nors šios prognozės neskamba pozityviai tai nereiškia, jog šie metai bus tokie pat įtempti kaip ir 2022-ieji - infliacija turėtų būti mažesnė, krentant kainoms turėtų mažėti ir energetikos krizės poveikis. Vis dėlto svarbu nepamiršti, kad buvusios COVID-19 pandemijos bei karo Ukrainoje pasekmės Europoje dar vis yra stipriai juntamos, tad šalims reikia laiko prisitaikyti prie pakitusio ekonominio klimato tam, kad būtų galima atgaivinti ekonomiką bei vėl paskatinti jos augimą.
Raktažodžiai: darbas vairuotojams, darbas tolimųjų reisų vairuotojams, transporto sektorius, infliacija, recesija